Ar reikia pratimą atlikti iki klaidos?

Svorių kilnojime sąvoka „klaida“ reiškia, kad mes kažkokio pratimo negalime atlikti iki galo todėl, kad mūsų raumenys nebeatlaiko apkrovos.

Dar kitaip sakant, tai reiškia, kad mes bandome atlikti pratimą, darome jį tol, kol lieka tas paskutinis pakartojimas, kurį mes taip pat stengiamės padaryti ir mums nepavyko.

Daug žmonių ir sportininkų ginčijasi ar reikia taip daryti, ar ne. Vieni sako, kad tai labai naudinga ir padeda raumenims augti, kiti sako, kad... kiti nieko nesako, nes visi mano, kad taip reikia sportuoti. Sportuoti kol akys išlėks iš orbitų ir kitą dieną bam raumenų kalnas. Vis dėlto, mes čia pažiūrėsim

tiksliai kokia iš to nauda, kokia žala, pasversim ir padarysim išvadą.

1. Gerieji dalykai

Jeigu mes pratimą atliekame iki klaidos, reiškia, kad mes tikrai stengiamės tą raumenį nuvarginti ir kaip reikiant užauginti.

Kitas dalykas, mes taip pat stengiamės padaryti tam tikrą progresą, neleisti raumenims prisitaikyti ir taip pat forsuoti juos augti ir stiprėti. (taip pat siūlau paskaityti straipsnį apie raumenų saumaišymą)

Mes bent jau stengiamės...

2. Blogieji dalykai

Ko daugelis žmonių, deja, nesupranta, kad toks būdas treniruoti raumenis yra labai ir labai sunkus ir alinantis darbas mūsų organizmui. Ne, ne tik raumenims, bet ir visai centrinei nervų sistemai (CNS), kuri atsakinga už mūsų raumenų koordinaciją, nervinius impulsus, reguliuoja žmogaus temperatūrą ir apskirtai leidžia mums normaliai išmokti ir atlikti pratimą.

Kelimas iki klaidos padaro didelę įtaką mūsų atsigavimui po treniruotės ir treniruotės metu. Mes apkraunam visą kūną, nualinam jį ir taip nukenčia likusi treniruotės dalis. Negana to, mes galim pažeisti raumenį tiek, kad jis nebegalės normaliai atsistatyti ir taip mes ne tik nepasieksim norimo augimo, bet ir sustabdysim jį. O gal ir pakenksim.

Žinot tą jausmą, kai raumenų skausmas ne toks jau malonu, o labiau ribojantis judesius? Na, to mes nenorime. Nebent po pirmųjų savo gyvenime treniruočių.

Kitas dalykas – traumos. Įsivaizduokit savo raumenį taip vargstantį. Gerai, ne hantelių plėšime, bet, tarkim pritupimuose. Mes savo raumenis pastatom ant tokios rizikos zonos. Esat matę kaip atrodo trūkęs raumuo? Arba koks jausmas turėti kelių problemų, alkūnių ir panašiai? Tokios pasekmės gali jūsų laukti.

Mano rekomendacijos.

Kaip matot, treniravimas iki klaidos gali atnešti daugiau blogo, negu gero.

Koks mano patarimas? Atlikti pratimus taip, kad iki klaidos liktų 1 – 2 pakartojimai.

Papildomi patarimai.

Nėra nieko blogo, jeigu jūs manėt padarysią 10 pakartojimų, bet devintas buvo klaida. Tiesiog ilgiau pasiilsėkit iki kito seto. Apskirtai, klaida nėra blogai mūsų progresui tol, kol tuo nepiknaudžiaujama. Tiesiog to nereiktų atlikti kasdien. O jei taip norisi – palikit tokį būdą paskutinio pratimo, paskutiniam setui.

Kitą vertus, be klaidos beveik neįmanoma pamatuoti one rep max, ar ne? Tai tiek, kiek gali daugiausiai pakelti svorio per vieną kartą. Bet to nereiktų daryti kasdien ir kankinti savo CNS.

Išvada

Kaip jau supratot, treniravimas iki klaidos gali būti pavojingas ir iš tiesų nėra naudingas. O jeigu atsitiko taip, kad įvyko klaida – tęskit, tik padarykit ilgesnę pertrauką tarp setų. Svarbiausia čia suvokti vieną: toks būdas ir kitos panašios smulkmenos yra tik lašas jūroj arba kaip treniruočių paskaninimas. Mūsų esmė yra nepamiršti pagrindinių principų, kodėl auga ir stiprėja raumenys. Visa kita – tik žaidimas, kuris nevertas mūsų laiko, jėgų ir ginčų. Į tokius patarimus tiesiog numokit ranka ir grįžkit prie pratimo.

Sėkmės. Adomas